Rožės gerai augs, gausiai žydės ir žiedai bus kokybiški tik tada, kai augimo ir vystymosi sąlygos bus palankios. Rožių auginimas joks stebuklas, tereikia trupučio supratimo apie jų poreikį ir jį įvykdysite.

Poreikiai vietai ir dirvai

Rožėms auginti parenkama gerai saulės apšviesta vieta, tačiau tinka  ir dalinai už pavėsinta. Visiško pavėsio rožės nemėgsta, kaip ir labai vėjuotos, šaltos vietos. Rožėms labiausiai tinka puri, lengvo priemolio dirva, turinti daug perpuvusios organinės medžiagos. Vietai paruošti į sunkią molingą dirvą įterpkite durpių, perpuvusio mėšlo ar komposto. Į smėlingą dirvą, kad rožė nepritruktų drėgmės, įterpkite sunkesnės žemės, taip pat perpuvusio mėšlo ar komposto. Nesodinkite labai kalkingoje ir/ar užmirkusioje dirvoje. Užmirkusioje dirvoje rožės šaknims pritrūksta deguonies ir jos apmiršta, taip pat drėgni dirvožemiai traukia šaltį dėl ko rožės blogai žiemoja. Tinkamas pH 6 – 7 . Tai yra svarbu, nes tik šiame intervale augalui pasiekiama daugiausiai reikalingų elementų.  Jei anksčiau toje pat vietoje augo rožė ar dirvožemis skurdus sodinant kitą – dirvožemį pakeiskite nauju.

Sodinimas

Jeigu Jūsų sklype gruntas birus ir derlingas duobes kasti taip: šaknų ilgis + 15 cm. Duobės plotis 50 cm. Jei dirva molinga ir sunki kasamos gilesnės  60 – 70 cm duobės. Šaknų duobėje neužlenkti į viršų. Pasodintos rožės skiepas turi būti 3 – 5 cm giliau dirvos paviršiaus lygio, kad skiepo nekaitintų saulė ir jis neišdžiūtų. Žemę aplink rožės krūmą pamulčiuokite durpėmis ar gerai perpuvusiu kompostu. Taip apsaugosite šaknis nuo perdžiūvimo. Po pasodinimo drėgmė labai reikalinga, todėl nepamirškite palaistyti.

Tręšimas

Rožės tręšiamos du kartus sezono metu. Jei jos auga laidžiame dirvožemyje gali tekti tręšti ir dažniau. Pirmasis pagrindinis tręšimas pavasarį pradedant sprogti pumpurams. Antrąjį kartą tręšiame birželio mėn.  Nuo rugpjūčio mėn. netręškite, kad augalas nebeaugintų naujų ūglių, kurie nespės subręsti iki žiemos.

Genėjimas

– pavasarinis genėjimas atliekamas tada, kai pumpurai pradeda brinkti;

– šalinamos plonos, sausos, silpnos šakutės;

– taip pat senos (3 metų ir daugiau, bet ne daugiau kaip 2 vnt., nes per mažai lapijos silpnina augalą);

– sergančios šalinamos visiškai arba kerpamos iki baltos sveiko audinio šerdies;

– jei du stiebai susikerta, vieną jų – nukirpti;

– šalinami stiebai, kurie nukreipti į krūmo vidų. Kai krūmas per tankus plinta grybinės ligos;

– pumpuras iki kurio genima, turi būti nukreiptas į krūmo išorę. Pakankamas tarpas tarp ūglių – daugiau šviesos ir vėdinimo;

– kirpimas atliekamas ne aukščiau kaip 0,5 cm nuo stipraus pumpuro.

Peržydėjus žiedui pjaunama visa viršutinio ūglio dalis su dviem, trimis lapais iki lapo su penkiais lapukais nukreipto į krūmo išorę (2, 3 pav.). Nuo rugpjūčio vidurio nustoti šalinti nužydėjusius žiedus tam, kad nustotų stimuliuoti naujų ūglių susidarymą, nes jie nespės sumedėti iki žiemos. Puokštėms rožės skinamos ilgesniais kotais, tačiau negalima skinti ūglio, ilgesnio nei trečdalis viso jo ilgio.

Pagrindinės ligos ir kenkėjai

Kartais augalui įtaką daro oro sąlygos, maisto medžiagų stygius ar perteklius, netinkamas genėjimas. Pavasarį paprastai rožes apninka kenkėjai, o vasarą ir rudenį užpuola ligos. Kenkėjų ir ligų yra gana daug, tačiau pakanka žinoti tik pagrindines, dažniausiai pasitaikančias. Dažnai pasitaikančios ligos yra tikroji miltligė, raudonjuodis dėmėtumas, rūdys. Yra rožių rūšių, kurios labai atsparios grybinėms ligoms, bet jautresnėms veislėms apsaugoti siūlau kas 2 savaites nuo ankstyvo pavasario purkšti fungicidais. Dažniausi kenkėjai yra amarai, voratinklinės erkės, ūgliniai ir žiedpumpuriniai pjūkleliai. Nuo jų apsisaugoti naudojami insekticidai, o nuo erkių akaricidai.

Paruošimas žiemai

Rožės dengiamos tada, kai paros temperatūra nusistovi maždaug -5 oC, kai kurios veislės ištveria ir didesnį šaltuką. Geriausios dengimo medžiagos yra sausos durpės ir eglių šakos, kurios sulaiko vandenį, tačiau praleidžia orą. Geriausia apkaupti sausomis durpėmis kiek įmanoma aukštesniu kauburiu. Geriausios sąlygos rožėms žiemoti – šilta, sausa, ir pakankamai oro. Pavasarį rožes atidenkite debesuotą dieną ne iš karto, bet palaipsniui, eglišakes, durpes ir pan. Per ilgai laikomos uždengtos rožės gali pradėti pūti ar per anksti sprogti pumpurai, kurie būna labai silpni. Nuo vėlyvų pavasario šalnų rožes galima apsaugoti dengiant jas nakčiai agroplėvele.