Raganės – tai vijokliniai krūmai ar daugiametės gėlės su nuostabiais žiedais, kurie gali būti beveik visų atspalvių. Kad išryškinti raganių dekoratyvumą būtina susipažinti su jų poreikiais.
Poreikiai ir auginimas
Stambiažiedės raganės mūsų klimato sąlygoms yra pakankamai atsparios. Auga jos geriausiai derlingame, humusingame (pH 6 – 7), vidutiniškai drėgname, bet neužmirkusiame dirvožemyje. Jos mėgsta, kad jų pagrindas (šaknys) būtų pavėsyje, o viršutinė dalis saulėje. Daugelis raganių gali augti ir pusiau pavėsyje, kai kurios ir prie šiaurinės sienos. Pietinėje pusėje gerai auga ir gausiai žydi rūšys, kurių žiedai tamsiai mėlyni, violetiniai, raudoni. Tokių pat sąlygų norėtų ir pilnavidurės raganės. Rūšys, kurių žiedai pastelinės spalvos toleruoja pusiau pavėsį.
Raganės labai jautrios sausrai ir sausam orui. Blogai auga vėjuotose vietose.
Auginimas
- prie atitvarų, sienų;
- prie sodo konstrukcijų (prie pavėsinių, tvorelių, pergolių ir pan.);
- prie natūralių atramų (daugiamečiai krūmai, medžiai);
- daug raganių (ypatingai žolinių) rūšių galima auginti be atramų kaip besidriekiančius kilimus.
Sodinimas ir priežiūra
Augalus sodinimui geriausia įsigyti augančius vazonuose su gerai išsivysčiusia šaknų sistema, ir sumedėjusiais stiebais prie pagrindo, kuriuos galėsite sodinti visą vegetacijos laikotarpį nuo balandžio iki lapkričio mėnesio. Iškart prieš sodinimą augalas pamerkiamas į vandenį (pvz. kibirą) 10 –čiai minučių, kad gerai įmirktų. (žr. pav.). Augalas išimamas iš vazono neišardant šaknų sistemos. Ruošiant sodinimo vietą iškasti duobę, kurios matmenys 60x60x60 cm. Ant dugno paruošiamas drenažo sluoksnis iš smėlio, akmenukų ar žvyro (gali nebūti, jei dirva lengva). Ant drenažo išpilamas kibiras gerai perpuvusio mėšlo ar komposto. Toliau sumaišom esamą žemę su kompostu ir sodiname raganę. Raganės sodinamos iki 5 cm giliau nei buvo vazone. Po sodinimo dirva prispaudžiama ir stipriai palaistoma. Dirva virš raganės padengiama mulču, kuris neleis perkaisti gruntui ir sulaikys drėgmę. Tręšti rekomenduojama antrais ir vėlesniais metais po pasodinimo.
Paruošimas žiemai
Nors raganės yra pakankamai atsparios žiemai, tačiau ypač atšiauriomis žiemomis (o šiuo metu žiemos sunkiai prognozuojamos) rekomenduojama šaknis apipilti žeme, žieve ar lapais, kad apsaugoti šaknis ir miegančius pumpurus nuo sušalimo.
Genėjimas
Kad gerai šakotųsi ir gausiai žydėtų raganes reikia genėti. Genima nuo vasario pabaigos iki balandžio pradžios. Pavėluotas genėjimas suvėlins žydėjimą. Aštriu sekatoriumi kerpama 0,5 – 1 cm virš poros sveikų pumpurų. Visą laiką yra pašalinami nudžiūvę lapai, taip pat nudžiūvusios ar nušalusios dalys. Pirmais metais visos raganės nukerpamos ne aukščiau 30 cm virš grunto. Vėlesnių metų genėjimas priklauso nuo raganės rūšies ir nuo žydėjimo laiko.
- Raganės kurios žydi ant senų šakų yra negenimos;
- Dauguma stambiažiedžių raganių genimos silpnai, t.y. nuo 1 iki 1,5 m. Kuo augalas silpnesnis, tuo genima žemiau. Taip genimos ir tos raganės apie kurias mes nieko nežinome;
- Vėlai žydinčios raganės genimos stipriai 20 -50 cm nuo žemės.
Pagrindinės ligos
Dažnai pasitaikančios ligos yra vytulys ir miltligė. Vytulys yra rimta liga pasireiškianti pavienių ūglių ar visos antžeminės augalo dalies vytimu ir žūtimi, nežiūrint to, kad augalo šaknys yra sveikos. Dažniausiai pažeidžiami silpni augalai, pažeisti ar augantys blogose sąlygose. Dažniausiai šios ligos galima išvengti sodinant augalą giliau ir sudarant palankias augimo sąlygas.
Vis rimtesnė liga raganėms tampa miltligė. Ji pasireiškia lapo paviršiuje atsirandančiomis baltomis apnašomis. Laikui bėgant ant lapų atsiranda rusvos dėmės dėl kurių lapai nudžiūsta. Šios ligos atsiradimui įtakos turi temperatūra aukštesnė kaip 20 oC. Miltligė pirmiausia pažeidžia augalus, kuriems trūksta drėgmės, augančius ramiose, pusiau pavėsingose, vėjo neužpučiamose vietose.
Kenkėjai
Dažniausiai kenkėjai nekelia grėsmės raganėms. Specifinių raganių kenkėjų nėra, o kenkėjai, sutinkami soduose tokie kaip voratinklinė erkutė, kuri pažeidžia raganes retai. O joms pasirodžius kova būna tokia pati kaip ir kitiems augalams. Grėsmingu kenkėju gali būti lauko pelės, kurios nugraužia raganių šaknis. Kaip kova su pelėmis gali būti šakninės raganių dalies apvyniojimas vielos ar plastikiniu tinkleliu su mažomis akutėmis.
